2011 m. kovo 29 d., antradienis

Fotografija

„Kiekvienoje nuotraukoje yra du  žmonės: fotografas ir žiūrovas.“
                                                              Ansel Adams
Kaip ir daugelis iš mūsų dariau kelionių, draugų, šeimos švenčių nuotraukas. Dabar, kai pavartau nuotraukų albumą, darosi net juokinga... Fotografija rimčiau susidomėjau visai neseniai... Tuo metu laukiausi...Visą tą laukimą galvojau, ką galima įdomaus ir išskirtinio palikti savo atžalai...Tada ir kilo idėja – nuotraukos. Pamažu pradėjau rinkti medžiagą ir patarimus kaip fotografuoti, kokia turi būti nuotraukos kompozicija, fonas ir kt. detalės. Gimus dukrelei savo teoriją panaudojau...
Keletas nuotraukėliųJ  Prie nuotraukėlių parašysiu komentarą, kuris manau pravers kiekvieniems tėvams laikantiems rankose fotoaparatą...

* Vaikai daugiau savo vaikystę prisimena iš matytų nuotraukų, nei iš atminties. Todėl patariu įamžinti vaiko kasdienybę. Kol jis dar visai mažutėlis galima įamžinti - jį miegojimo pozoje, su pirmuoju žaisliuku, palyginti kūdikėlio rankytę ar pėdutę su vieno iš tėvelių...
* Geriausias apšvietimas – natūralus...
* Šiltos spalvos traukia žiūrovą, kuria šiltą nuotaiką ir atrodo esančios arčiau, nei šaltos spalvos. Tad pasistenkite, kad vaiko nuotraukose vyrautų – raudona, geltona, oranžinė spalvos ir visi jų atspalviai.
* Pora foto su braukiama ašarėle tikrai nesugadins bendro vaiko albumėlio...
* Ryškiausios nuotraukoje turi būti akys, tai atspindys nuotaikų, minčių...
* Joks fotografas nepažįsta jūsų vaiko taip gerai, kaip jūs patys. Todėl fotoatelje palikite jo krikštynoms ir kt. vaikučio šventėms... Tiesiog gaudykite nesuvaidintas vaiko emocijas, reakcijas...

* Dažniausiai tėveliai vaikus fotografuoja iš viršaus, to rezultatas – neproporcingas kūnas (galva didžiulė, kūnelis menkas ir t.t.). Daug vertingiau fotografuoti vaiko akių lygyje. Tokiose nuotraukose atsiranda akių kontaktas, dialogas, pokalbis su vaiku.
* Spalvota – nespalvota???Žinoma spręsti Jums, bet yra dvi tiesos. Vaiko pasaulis margas, kupinas spalvų ir gražiausių atspalvių, tai suteikia fotografijai žaismingumo ir linksmumo – todėl dažniausiai renkamės spalvotą nuotrauką. Tačiau gyvenime būna ir tokių problemėlių, kaip spuogėliai, pabėrimai, egzemytės...Juk nenorime, kad nuotraukoje tai atsispindėtų ir mūsų atžalą priverstų liūdėti – todėl nespalvota nuotrauka puikiai paslėps, arba bent jau neišryškins tų problemėlių...
* Nepraktikuokite šypsenos per prievartą. Gaudykite,tai kas natūralu.
* Įamžinę svarbiausius įvykius – įvairių programėlių pagalba galite užrašyti, kažkokį komentarą, ar datą kada, tai įvyko...Jeigu fone atsirado, kažkokių nepageidaujamų detalių, jas taip pat galite paslėpti, uždėję nuotraukai žaismingą rėmelį...
* Specialiai nekviesti jo, kad jis žiūrėtų į objektyvą. Tegul - žvilgsnis būna natūralus. Tik prisiminkite taisyklę: visada palikite vietos žvilgsniui. Tiesiog fotoaparatą vos vos pasukite į tą pačią pusę, kur krypsta vaikelio žvilgsnis...Reikšmės turi ir tai, į kurią  pusę nuotraukoje žiūri vaikas. Jeigu į kairę, tai tarsi žiūri atgal, į praeitį,o jeigu į dešinę – į ateitį. Todėl nuotraukos su žvilgsniu į dešinę yra daug optimistiškesnės, šviesesnės, nuotaikingesnės.
* Pabandykite padaryti nuotraukų montažiukų, taip paįvairinsite vaiko nuotraukų albumėlį, jis atrodins originalesnis, taip pat sutaupysite pinigėlių nuotraukų gamybai (juk vienoje nuotraukoje sutalpinsite daugiau įvairaus didžio nuotraukėlių)...

*********************************************************************************
Dukrelė
 Iš pradžių savo dukrelės pirmuosius gyvenimo įvykius užsirašinėjau į sąsiuvinuką.Dabar nusprendžiau nekaupti tos "makulatūros" (juk ateityje laukia pirmieji piešiniai, sąsiuviniai ir kt.). Manau gera išeitis - toks mini albumėlis, su svarbiausiais įvykiais:)


*********************************************************************

Paskutiniu metu, mažylė pasidarė labai aktyvi, nebenori sėdėti, sunku padaryti gerą kadrą. Tai tenka kažkuo sudominti:
Pieštukais...
Vaisiais...
Nauju žaisliuku...
Kosmetika...

***************************************************************************

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Tapyba

„Tapyba turi būti poezija, kuri tyli, poezija turi būti tapyba, kuri kalba.“
                                                                                                             Plutarchas
Tapyba ir keramika susidomėjau dar paauglystėje. Lankiau dailės ir keramikos mokyklėlę. Ten įgijau tapybos, kompozicijos ir keramikos pagrindų. 1999m. pirmą kartą mano darbeliai buvo eksponuojami viešai. Už padėtus pagrindus ir įgytas žinias galiu padėkoti mokytojams – Nerutei Čiukšienei (keramika), Aldui Pleiriui (tapyba), Erikai Andriūnaitei (kompozicija). Šiam pomėgui, taip ir nepavyko įsibėgėti, nes 2001m. mūsų šeima pakeitė gyvenamąją vietą. Tada atsirado nauja veikla - „Raudojojo Kryžiaus draugija“. 2009m. vėl teptuką paėmiau į savo rankas. Tapiau savo malonumui, darbų niekur neeksponavau. Tačiau 2010m. sulaukiau pasiūlymo dalyvauti parodoje „Šnabždantis vanduo“, žinoma aš jį priėmiauJ
Keletas mano darbųJ

Rankdarbiai

Rankdarbiai
Galima pajuokauti, kad šį pomėgį įdiegė pati lemtis, kadangi gimiau moteriškos giminės atstoveJ. Mezginiai, nėriniai, siuviniai ir kt., tai jau užkoduota mano genuose...Rankdarbiais nusagstyti buvo, mano prosenelės, rankšluostėliai, staltiesėlės, prijuostėlės, pagalvėlės...Mažytę mane puošė močiutės siūtomis suknelėmis...Gal todėl ir pati mokykloje labai mėgau darbelius...O dabar jais puošiu save, savo dukrelę, vyrą ir namus. Kai šaltą žiemos vakarą, visa šeima subėga gerti arbatos ar žiūrėti televizorių, su šiltomis mano pačios megztomis kojinaitėmis - apima Dieviška palaimaJManau, kad bet koks rankų darbelis,daro namus jaukesnius, žmonės – artimesnius...
Keletas nuotraukėliųJ

2011 04 03
Šią vasarą planuojame krikštyti savo dukrelę. Krikštynos, tai svarbi apeiga ir šventė, vaiko gyvenime. Todėl noriu, kad dukrelė, tą dieną jaustųsi ir atrodytų nuostabiai. Nusprendžiau krikšto suknelę nunerti jai pati (nors tradiciškai rūbeliais rūpinasi krikšto mama). Po ilgų ieškojimų ir šeimos ginčų buvo išrinktas suknelės modeliukas pagal kurį ir bus neriama suknelė...Laukite nuotraukėlių :)

2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Apie mane

Turiu tris pomėgius – fotografiją, tapybą, rankdarbius – kurie mano gyvenimą daro spalvingesnį, įvairesnį, įdomesnį...Aš manau, kad yra tokių žmonių, kuriuos jų pomėgiai ar hobiai išvaduoja nuo kasdienybės ir rutinos. Taip atsitiko ir man. Kasdienybėje auginu dukrele, dirbu, rūpinuosi šeima ir namais. O savo pomėgiais išreiškiu save, savo norus, pojūčius, potyrius, nuotaikas, mintis ir t.t. Trumpai papasakosiu kaip šie trys pomėgiai atkeliavo į mano gyvenimą.